Atsimenu savo pirmą treniruotę taip, lyg tai būtų buvę vakar. Atėjau į salę su naiviu įsitikinimu, kad jei moku šiek tiek imtynių iš mokyklos kūno kultūros pamokų, tai kažką jau žinau. Po penkių minučių gulėjau ant kilimo, o partneris, kuris sveria gal dvidešimčia kilogramų mažiau nei aš, laikė mane tokioje pozicijoje, kad nė krustelėti negalėjau. Būtent tada supratau, kodėl brazilų jiu-jitsu vadinamas žmogiškuoju šachmatu – čia jėga ir raumenys yra tik maža dalėlė sėkmės formulės.
Jeigu galvoji pradėti šią kovos meną, ši straipsnis skirtas būtent tau. Papasakosiu viską, ką norėjau žinoti prieš pradedant, ir ko niekas man tada nepasakė.
Kas iš tikrųjų yra BJJ ir kodėl jis toks populiarus
Brazilų jiu-jitsu (dažniausiai vadinama tiesiog BJJ) yra grumtynių sportas, kuriame pergalę pasiekti galima priverčiant priešininką pasiduoti per uždusinimus ar sąnarių užraktus, arba surenkant taškus dominuojant pozicijomis. Skirtingai nei boksas ar kikbokso, čia beveik nėra smūgių – dėmesys sutelktas į pozicionavimą ant žemės, tranzicijas ir techniką.
Sportas išpopuliarėjo Vakaruose devintajame dešimtmetyje, kai Royce Gracie, mažo ūgio ir svorio kovotojas, pradėjo triuškinti daug didesnius ir stipresnius priešininkus ankstyviausiose UFC turnyruose. Žmonės pamatė, kad technika ir tinkama strategija gali nugalėti grubią jėgą – ir tai pakeitė visą kovos menų suvokimą.
Šiandien BJJ treniruojasi milijonai žmonių visame pasaulyje – nuo vaikų iki pensininkų, nuo profesionalių sportininkų iki biuro darbuotojų, kurie tiesiog nori išleisti stresą po darbo dienos. Ir tai nėra atsitiktinumas – šis sportas tikrai turi kažką, kas priverčia žmones grįžti kartą po karto, net kai kūnas skauda ir ego kenčia.
Pirmoji treniruotė: ko tikėtis ir kaip nesijausti kvailai
Būkime atviri – pirmoji treniruotė bus nepatogi. Ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tu nežinosi, kur padėti rankas, kaip atsisėsti teisingai, ką reiškia visi tie svetimi terminai portugalų kalba, kuriuos treneris mėto kaip savaime suprantamus dalykus.
Geros naujienos – visi per tai praėjo. Niekas salėje nesijuoks iš tavęs, jei suklysi ar nesupranti technikos iš pirmo karto. Beveik kiekvienas patyręs praktikantas prisimena save prieš metus ar dešimtmetį, kai buvo lygiai toje pačioje situacijoje.
Ką verta žinoti prieš pirmą kartą:
- Dažniausiai reikės savo GI (kimono) arba galima jį pasiskolinti pirmam kartui – paklausk klube iš anksto
- Higiena čia itin svarbi – nagai turi būti trumpai nukirpti, drabužiai švarūs, jokių odos infekcijų
- Būk pasiruošęs, kad partneris bus daug patyrusesnis ir gali su tavimi elgtis švelniai, bet tikrai parodys, kas yra kas
- Nesijaudink dėl fizinio pasirengimo – lankstumas ir jėga ateis su laiku, svarbiausia pradėti
Gi ar No-Gi: kurį kelią pasirinkti
Tai vienas iš pirmųjų klausimų, su kuriais susidursi. BJJ turi dvi pagrindines atšakas – treniruotes su kimono (Gi) ir be jo (No-Gi, dažniausiai su marškinėliais ir šortais ar leggingsais).
Gi versijoje kimono audinys tampa įrankiu – galima chvatuoti už rankovių, atlapų, diržo, tai suteikia daugybę papildomų technikų ir kontrolės būdų. No-Gi yra greitesnis, sportiškesnis, panašesnis į tai, kas naudojama MMA kovose, kur priešininkas nedėvi drabužių, už kuriuos galėtum čiupti.
Mano patarimas pradedantiesiems – pradėk nuo Gi. Kodėl? Nes lėtesnis tempas leidžia geriau suprasti pozicijas ir principus, o chvatai suteikia daugiau kontrolės, taigi mažiau rizikos susižeisti dėl atsitiktinių greitų judesių. Kai jausiesi patogiai su bazinėmis koncepcijomis, gali laisvai eksperimentuoti su No-Gi treniruotėmis – daugelis sportininkų galiausiai treniruojasi abiem stiliais paraleliai.
Pagrindinės pozicijos, kurias privalai išmokti pirmiausia
Vienas didžiausių pradedančiųjų klaidų – bandymas iškart mokytis efektingų submisijų (uždusinimų ar užraktų), ignoruojant pozicinę hierarchiją. Tikri profai sako – pozicija prieš submisiją. Jeigu neturi geros pozicijos, jokia technika tau nepadės.
Štai pozicijos, kurias verta suprasti nuo pat pradžių:
- Guard (gvardija) – kai esi ant nugaros, o priešininkas tarp kojų. Iš čia gali kontroliuoti ir atakuoti, net gulėdamas apačioje
- Mount (montavimas) – sėdi ant priešininko krūtinės, dominuojanti pozicija su daugybe atakos galimybių
- Side control (šoninė kontrolė) – guli skersai priešininko kūno, kontroliuodamas jo judėjimą
- Back control (nugaros kontrolė) – laikai priešininką iš nugaros, dažniausiai su kojomis apjuosiant liemenį – tai laikoma stipriausia pozicija visame sporte
Supratimas, kaip pereiti tarp šių pozicijų ir kaip iš jų neišsilaisvinti, yra baziniai pamatai, ant kurių statoma visa kita technika. Nesistenk pralėkti šio etapo – kuo geriau suprasi šias koncepcijas, tuo lengviau seksis vėliau.
Fizinis pasiruošimas – ar reikia būti sportiškam prieš pradedant
Ne, tikrai nereikia. Vienas iš gražiausių dalykų šiame sporte – jis pats tave paruoš fiziškai. Aš mačiau žmones, atėjusius visiškai be sportinio pagrindo, kurie po metų treniruočių nebuvo atpažįstami – ne tik dėl svorio kritimo, bet ir dėl to, kaip pasikeitė jų kūno kontrolė, lankstumas, ištvermė.
Tačiau tai nereiškia, kad papildomas fizinis pasiruošimas nepadės. Keli dalykai, kurie realiai pagerins tavo progresą:
Lankstumas – ypač klubų ir nugaros apatinės dalies. BJJ reikalauja pozicijų, kurių kasdieniame gyvenime niekada nenaudoji, todėl reguliarus tempimasis padės išvengti traumų ir leis judėti laisviau.
Grip jėga – daug technikos priklauso nuo to, kaip gerai gali suimti ir laikyti chvatus. Paprasti pratimai su hangboard ar tiesiog kabėjimas ant skersinio padės ilgainiui.
Bendra ištvermė – sunkiai vertinama, kol pats nepajunti, koks išsekęs gali būti po penkių minučių intensyvaus sparingo. Kardio treniruotės tarp BJJ sesijų tikrai pravers.
Traumos – realybė, kurią reikia priimti protingai
Būkime sąžiningi – BJJ nėra visiškai saugus sportas. Sąnarių užraktai, spaudimas, netikėti judesiai – visa tai sukuria traumų riziką. Tačiau lyginant su kontaktiniais sportais, kur yra smūgiavimas galvai, BJJ traumos dažniausiai lengvesnės ir dažniau susijusios su per didele ambicija nei su pačiu sportu.
Kelios taisyklės, kurios padės išlikti sveikam ilgą laiką:
Tap early, tap often – jei jauti, kad technika veikia ir negali ištrūkti, pasiduok pastukendamas partnerio kūną ar kilimą. Ego nėra vertas nei sąnario, nei ilgo pertrauka iš treniruočių. Aš pats išmokau šią pamoką skaudžiu būdu – ignoravau ankstyvą pavojaus signalą ir gavau alkūnės traumą, dėl kurios teko pauzuoti tris mėnesius.
Komunikuok su partneriais – ypač jei kažkas skauda ar jauti diskomfortą, pasakyk iš karto. Geras treniruočių partneris supras ir sulėtins tempą.
Neskubėk – progresas ateis natūraliai, nereikia lenktyniauti su kitais praktikantais, ypač pirmaisiais mėnesiais.
Belt sistema ir kantrybės pamoka, kurios niekas nepamiršta
BJJ turi juostų sistemą, panašią į kitus kovos menus – balta, mėlyna, violetinė, ruda, juoda. Tačiau čia yra vienas svarbus skirtumas – progresas eina daug lėčiau nei, tarkim, karate ar taekwondo. Vidutiniškai iki mėlynos juostos praeina metai ar pusantrų, o iki juodos – dešimt metų arba daugiau.
Tai gali skambėti atgrasančiai, bet iš tikrųjų tai vienas didžiausių šio sporto privalumų. Lėtas progresas reiškia, kad kiekviena juosta iš tikrųjų reprezentuoja gilų supratimą, ne vien mechaninį technikos atlikimą. Kai matai violetinės ar rudos juostos praktikantą, žinai, kad jis iš tikrųjų investavo metus darbo.
Patarimas – nesistenk lygintis su kitais pagal juostos spalvą ar greitį. Kiekvienas žmogus turi savo tempą, priklausantį nuo amžiaus, ankstesnio sportinio pagrindo, treniruočių dažnumo. Svarbiausia – nuoseklumas. Du kartus per savaitę reguliariai duos geresnius rezultatus nei intensyvus mėnuo, po kurio seka trijų mėnesių pauzė.
Vietoj tradicinės pabaigos – kelios tiesos, kurias norėčiau žinoti anksčiau
Jeigu turėčiau sugrįžti laiku ir duoti sau patarimą prieš pirmąją treniruotę, sakyčiau taip – nesitikėk, kad greitai taps lengva, bet tikėk, kad pamažu taps įmanoma. BJJ yra sportas, kuriame pralaimėjimas yra kasdienybė, ypač pradžioje. Tave „submitins” žmonės, kurie perpus mažesni, senesni ar akivaizdžiai fiziškai silpnesni. Ir tai normalu – čia mokomasi būtent iš tų momentų.
Nepamiršk, kad kiekvienas patyręs praktikantas pradžioje buvo tavo vietoje – gulėjo priremtas, negalėdamas suprasti, kas vyksta, ir stebėjosi, kaip kažkas taip lengvai jį kontroliuoja. Ta akimirka, kai pradedi suprasti principus, o ne tik kopijuoti judesius, ateis – tiesiog reikia laiko ir kantrybės.
Praktiniai patarimai, kuriuos verta pasilikti atmintyje: rinkis salę, kurioje jaučiesi gerbiamas, nesvarbu koks tavo lygis; investuok į kokybišką kimono, jei renkiesi Gi kryptį – pigus greitai suplyš; treniruokis reguliariai, bet klausyk kūno, kai jis prašo poilsio; ir svarbiausia – mokykis mėgautis procesu, o ne tik siekti kito diržo ar pergalės sparinge.
Brazilų jiu-jitsu nėra vien kovos menas – tai gyvenimo pamoka apie nuolankumą, kantrybę ir nuolatinį mokymąsi. O jei po pirmosios treniruotės jautiesi kaip išspaustas apelsinas, žinok – tai reiškia, kad esi ant teisingo kelio.
