Kai žmogus pirmą kartą peržengia MMA salės slenkstį, jausmas būna panašus į tą, kai vaikystėje eini į baseiną nemokėdamas plaukti – įdomu, baisoka ir kartu labai norisi pabandyti. Mišrios kovos menai per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje tapo kone tokie pat populiarūs kaip krepšinis, ir tai nestebina – žiūrint UFC ar kitas ligas, kyla noras patiems pajusti, kaip tai atrodo iš vidaus. Tik štai realybė treniruočių salėje smarkiai skiriasi nuo to, ką matome ekrane, ir apie tai verta pasikalbėti atvirai, be pagražinimų.
Kodėl dauguma meta po pirmo mėnesio
Statistika negailestinga – apie pusę pradedančiųjų, atėjusių į MMA klubus, dingsta per pirmas keturias-šešias savaites. Priežastis paprasta: žmonės tikisi, kad iškart pradės mokytis efektingų smūgių ir imtynių metimų, o realybėje pirmieji mėnesiai skirti bazei – teisingam kritimui, judėjimui ant matų, kvėpavimui po fizinio krūvio. Tai nuobodu, jei lygini su tuo, ką matai televizijoje.
Kitas dalykas, kurio niekas neįspėja iš anksto – fizinis nuovargis po pirmos treniruotės būna toks, kad kitą dieną sunku pakelti ranką, kad susičiuptum kavos puodelį. Raumenys, kurių net nežinojai turintis, praneša apie save skausmingai. Tai normalu ir laikina, tačiau psichologiškai reikia būti tam pasiruošusiam, kitaip pirmoji savaitė gali tapti ir paskutine.
Ką realiai reikia turėti prieš pirmą treniruotę
Nereikia iš karto pirkti brangios apsaugos ar profesionalių pirštinių. Dauguma klubų pirmas kelias treniruotes leidžia lankyti su paprastais sportiniais drabužiais – marškinėliais, šortais arba treniruočių kelnėmis, kurios netrukdo judesiams. Vienintelis dalykas, kurį verta turėti iš karto – dantų apsauga, jei planuojama dalyvauti stovuose su kontaktu, ir higienos priemonės, nes MMA sportas prakaituotas iki begalybės.
Vėliau, kai supranti, kad liksi ilgiau, verta investuoti į:
- boksuojanti pirštinės (paprastai 12-16 uncijų, priklausomai nuo svorio)
- rankų apvyniojimo juostas (bandažai) – jos apsaugo riešus ir pirštų sąnarius
- burnos apsaugą, pritaikytą individualiai, o ne standartinę iš parduotuvės
- kirpimo pirštines (grappling gloves) atskirai imtynių ir dziu-dzitsu sesijoms
Treneriai dažniausiai turi bendrą inventorių pirmiesiems mėnesiams, tad skubėti su pirkiniais tikrai nereikia. Geriau palaukti, pažiūrėti, kokia disciplina labiau patinka, ir tada investuoti tikslingai.
Fizinis pasiruošimas – ar būtina turėti formą prieš pradedant
Tai klausimas, kurį uždavė bene kiekvienas, galvojantis apie MMA. Atsakymas – ne, nebūtina. Salė kaip tik ir egzistuoja tam, kad formą įgytum treniruodamasis. Tačiau sąžiningai reikia pasakyti – jei žmogus visiškai sėdimo gyvenimo būdo, be jokios fizinio aktyvumo patirties, pirmosios savaitės bus itin sunkios ne dėl technikos, o dėl kardio krūvio.
Rekomenduočiau prieš pradedant bent mėnesį paskirti bendram fiziniam pasirengimui – bėgioti tris kartus per savaitę po 20-30 minučių, daryti pagrindinius pratimus su savo kūno svoriu (atsispaudimai, pritūpimai, plankos). Tai nėra privaloma, bet žymiai sumažina šoką, kurį patiria organizmas per pirmąsias treniruotes.
Įdomu tai, kad MMA treniruotės pačios savaime yra vienas efektyviausių būdų sudeginti kalorijas ir sustiprinti visą kūną vienu metu – per vieną intensyvią sesiją galima sudeginti nuo 500 iki 900 kalorijų, priklausomai nuo intensyvumo ir svorio. Taigi laukti „idealios formos” prieš pradedant nėra jokios logikos.
Kokias disciplinas apima MMA treniruotės
Daugelis pradedančiųjų nesupranta, kad „MMA treniruotė” – tai skėtinė sąvoka, apimanti bent tris-keturias skirtingas kovos menų sistemas. Rimtesni klubai dažniausiai dalija programą taip:
Stovo dalis (striking) – čia mokomasi boksuoti, dažnai integruojant Muay Thai elementus – alkūnės, keliai, blauzdų smūgiai. Būtent ši dalis dažniausiai atrodo „efektingiausia” naujokams ir pritraukia daugiausiai žmonių.
Imtynės (wrestling) – metimai, prispaudimo technikos, gynybos nuo metimų. Šita dalis dažnai naujokams patinka mažiausiai, nes reikalauja daug fizinio kontakto ir yra sunkiai suprantama be praktikos.
Grindų kova (Brazilian Jiu-Jitsu arba grappling) – veiksmai ant žemės, spaudimo taškai, dušinimai (submissions). Ši disciplina reikalauja daugiausiai kantrybės mokantis, tačiau ilgainiui tampa mėgstamiausia daugeliui, nes remiasi labiau technika nei jėga.
Gera naujiena – nereikia visko mokėti vienodai gerai iš karto. Klubai dažniausiai skiria atskiras dienas kiekvienai disciplinai, tad pirmus pusmetį galima tiesiog eksperimentuoti ir suprasti, kuri kryptis labiausiai patinka, prieš įsipareigojant intensyvesniam treniravimuisi.
Sparingas – kada ir kaip pradėti
Šis klausimas kelia daugiausiai nerimo pradedantiesiems. Geri treneriai niekada nesiunčia naujoko į pilną kontaktinį sparingą per pirmas savaites – tai tiesiog neprotinga ir pavojinga. Paprastai pirmieji trys-keturi mėnesiai skiriami technikos mokymuisi be pasipriešinimo arba su labai lengvu pasipriešinimu (partneris tik simuliuoja atakas).
Kai treneris mato, kad žmogus supranta bazinę mechaniką ir žino, kaip apsisaugoti (blokuoti, vengti, taisyklingai kristi), pradedama vadinamoji „flow” arba „light” sparingo forma – lėtas tempas, minimalus kontaktas, dėmesys sutelktas į techniką, o ne į galią. Pilnas kontaktinis sparingas atsiranda tik vėliau, ir tai jau paties sportininko pasirinkimas, nes ne visi nori eiti tuo keliu – daugelis lieka mėgėjiško lygio, kur sparingas visada lieka kontroliuojamas.
Svarbiausia taisyklė, kurią turėtų žinoti kiekvienas naujokas – ego palikti prie durų. Salė pilna žmonių, kurie treniruojasi metus ar dešimtmetį, ir bandymas „įrodyti” ką nors per sparingą dažniausiai baigiasi trauma arba pasitikėjimo praradimu. Geriausi sportininkai, kuriuos teko matyti salėse, yra tie, kurie sugeba ramiai priimti pralaimėjimą treniruotėje ir iš jo mokytis, o ne bandantys „laimėti” kiekvieną akimirką.
Traumos ir kaip jų išvengti
Sąžiningai – MMA nėra saugiausias sportas pasaulyje, ir tai reikia priimti iš anksto. Tačiau didžioji dalis traumų, kurias patiria pradedantieji, kyla ne dėl paties sporto pobūdžio, o dėl netinkamo apšilimo, per didelio ego sparinguojant arba tiesiog nuovargio, kai reflekso ir dėmesio nebelieka.
Keletas praktinių dalykų, kurie realiai sumažina traumų riziką:
- niekada nepraleisti apšilimo, net jei atrodo, kad „šiandien tik technika, apšilimas nebūtinas”
- mokytis kristi teisingai (breakfall) prieš pradedant bet kokias metimo technikas – tai gali skambėti nuobodžiai, tačiau būtent ši technika apsaugo nuo rimčiausių sužalojimų
- klausyti savo kūno – jei jaučiama, kad sąnarys neteisingai spaudžiamas dušinimo metu, mušti ranka į matą (tapping) nedelsiant, be jokio pasididžiavimo
- nesigėdinti pasakyti trenerio ar partnerio, kad intensyvumas per didelis
- tinkamai atsigauti tarp treniruočių – MMA yra sportas, kur pervarginimas dažnai kenkia labiau nei per mažas treniruočių kiekis
Reikia paminėti ir psichologinį aspektą – daugelis naujokų bijo pasakyti „stop” ar „tap”, bijodami atrodyti silpni. Realybėje visi patyrę sportininkai gerbia tą, kuris moka laiku sustabdyti pratimą, o ne tą, kuris kenčia iš išdidumo. Tokia kultūra egzistuoja beveik kiekvienoje rimtoje salėje.
Mitybos ir atsigavimo reikšmė, apie kurią retai kalbama
Įdomu, kad daugelis pradedančiųjų susikoncentruoja išimtinai į techniką ir fizinį pasirengimą, tačiau visiškai pamiršta apie mitybą ir miegą. MMA treniruotės yra tiek intensyvios, kad organizmas be tinkamo kuro tiesiog nespėja atsigauti tarp sesijų, o tai reiškia lėtesnę pažangą ir didesnę traumų riziką.
Nebūtina laikytis griežtos dietos ar skaičiuoti kiekvieno grama baltymų – tačiau kelios paprastos taisyklės padeda smarkiai: valgyti baltyminį maistą po kiekvienos treniruotės (per 30-60 minučių), gerti pakankamai vandens visos dienos metu, o ne tik prieš treniruotę, ir miegoti bent septynias-aštuonias valandas, ypač dienomis, kai vyksta intensyvesnis sparingas.
Daugelis patyrusių treneriūrų pastebi, kad tie mokiniai, kurie sunkiausiai progresuoja, dažniausiai turi ne technikos problemų, o tiesiog nepakankamai ilsisi arba netinkamai maitinasi. Tai skamba banaliai, bet praktikoje būtent šis aspektas nulemia, kas po metų dar treniruojasi salėje, o kas jau seniai perdegęs.
Kelias, kurio pabaigos nėra – ir kodėl tai gerai
Skirtingai nei daugelis sporto šakų, MMA neturi aiškaus „baigimo taško”, kuriame galima pasakyti – viskas, išmokau. Kiekviena treniruotė atskleidžia, kiek dar nežinai, ir būtent tai daro šį sportą tokį įtraukiantį. Žmonės, treniruojasi dešimt metų, vis dar mokosi naujų dalykų iš baltos juostos mokinių, nes technika tobulėja abipusiai.
Jei ką tik nusprendei pradėti šį kelią, patarimas paprastas – nesitikėk greitų rezultatų, nesilygink su tais, kurie salėje jau metus ar dešimtmetį, ir ramiai priimk faktą, kad pirmieji mėnesiai bus fiziškai ir psichologiškai sunkiausi. Rask salę, kurioje treneris kantriai aiškina bazę, o ne skuba iškart mesti į sparingą. Investuok į teisingą inventorių tik tada, kai supranti, kad liksi ilgam. Ir svarbiausia – palik ego prie durų, nes MMA salėje visi buvo naujokais, ir niekas iš tikrųjų neprisimena, kaip blogai atrodei per pirmą treniruotę, išskyrus tave patį.
