Atsimenu tą jausmą – stovi prie sporto klubo durų, rankoje telefonas su pirkta abonemento nuoroda, o kojos kažkodėl nenori žengti į vidų. Keista, bet taip jaučiasi dauguma žmonių, nesvarbu ar tau 18, ar 45 metai. Sporto klubas iš išorės atrodo kaip vieta, kur visi žino, ką daro, o tu – vienintelis, kuris net nesupranti, kaip tinkamai užsirišti batus prieš treniruotę. Iš tikrųjų taip nėra, bet apie tai plačiau žemiau.
Kas laukia, kai peržengi slenkstį
Pirmiausia – recepcija. Ten paprastai sėdi žmogus, kuris paklaus tavo vardo, patikrins abonementą ar duos užpildyti anketą apie sveikatos būklę. Nebijok klausimų apie traumas ar lėtines ligas – tai ne biurokratija dėl biurokratijos, o tikrai naudinga informacija treneriams, jei kada tekstų prireiks pagalbos.
Daugelyje klubų po registracijos siūloma trumpa ekskursija po erdves – persirengimo kambariai, dušai, treniruoklių salė, grupinių užsiėmimų zona. Nebijok paprašyti, kad parodytų viską iš naujo, jei kažką praleidai. Personalas prie to pripratęs, nes naujokų būna kasdien.
Kai kur pirmas apsilankymas apima ir individualią konsultaciją su treneriu – jis pamatuos kūno sudėjimą, paklaus apie tikslus (svorio metimas, raumenų auginimas, ištvermė) ir sudarys pirminę programą. Jei tokios paslaugos nesiūlo automatiškai, verta pačiam paklausti – dažnai tai įtraukta į abonemento kainą, tiesiog niekas apie tai negarsina.
Ką pasiimti su savimi ir kaip apsirengti
Čia nereikia jokios magijos. Sportinė apranga, patogūs sportbačiai (ne tie, su kuriais eini į darbą), rankšluostis, vandens butelis. Kai kurie klubai reikalauja atsinešti savo rankšluostį treniruokliams valyti – tai higienos klausimas, ne kaprizas.
Batai – atskira tema. Bėgimo takeliui tinka vieni, svorių kilnojimui geriau kiti, o jei planuoji joga ar pilates – kai kur apskritai einama basomis arba su kojinėmis su nepraslystančiu padu. Jei nežinai, ką pasirinkti, universalūs treniruočių bateliai puikiai tinka pirmam kartui.
Neužmiršk ir spynelės persirengimo spintelei, nors dažnai jas galima nusinuomoti prie recepcijos už kelis eurus. Telefonas, ausinukai, gal energijos batonėlis – viskas priklauso nuo to, kiek ilgai planuoji užtrukti.
Treniruoklių salė – ne tokia baisi, kaip atrodo iš tolo
Štai čia dauguma naujokų sustringa. Metaliniai įrenginiai, žmonės, kurie atrodo tarsi visą gyvenimą praleido tarp štangų, veidrodžiai iš visų pusių – iš pradžių tai gali priblokšti. Bet tiesa paprasta: niekas ten nežiūri į tave taip atidžiai, kaip tau atrodo. Kiekvienas užsiėmęs savo treniruote, o dauguma net ausinukus užsidėję, tad į aplinką beveik nekreipia dėmesio.
Jei nesupranti, kaip veikia treniruoklis – kreipkis į personalą. Beveik visuose klubuose dirba treneriai budėtojai, kurių darbas kaip tik ir yra padėti su technika. Geriau paklausti nei bandyti pačiam intuityviai suprasti, nes netaisyklinga technika – tiesus kelias į traumą.
Pirmą kartą nesiek rekordų. Rimtai. Kūnas dar nepažįsta krūvio, raumenys nepratę prie judesių amplitudės, o entuziazmas dažnai priveda prie to, kad kitą dieną negali pakelti rankų prausdamasis dantis. Pradėk nuo lengvesnių svorių, mažesnio intensyvumo – laiko priprasti bus dar daug.
Bendravimas klube – nereikia baimintis
Vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu iš žmonių prieš pirmą vizitą – ar reikės su kuo nors bendrauti, jei niekas nepakvies? Trumpas atsakymas: ne. Sporto klube visiškai normalu tyliai atlikti savo treniruotę ir su niekuo nesikalbėti. Tačiau jei turi klausimų ar reikia pagalbos – personalas visada šalia.
Su treneriais verta megzti ryšį iš karto, ypač jei planuoji lankytis reguliariai. Jie geriau pažins tavo galimybes, galės koreguoti programą, priminti apie technikos klaidas. Kai kurie žmonės baiminasi, kad treneriai bandys primesti brangias asmenines treniruotes – tokių atvejų pasitaiko, bet dauguma profesionalų iš tikrųjų nori padėti, o ne tik parduoti paslaugą.
Dažniausios klaidos, kurias daro pirmą kartą atėję
- Per didelis krūvis iškart – noras „parodyti”, kad gali daugiau, nei realiai gali.
- Praleidžiamas apšilimas – penkios minutės ant bėgimo takelio ar dviratuko prieš svorius sutaupo daug problemų vėliau.
- Ignoruojama technika – geriau kelti mažesnį svorį taisyklingai, nei didesnį netaisyklingai.
- Trūksta vandens – dehidratacija treniruotės metu sukelia galvos svaigimą ir silpnumą.
- Nepakankamas poilsis tarp pratimų – ne visada reikia skubėti, kūnui reikia laiko atsigauti tarp priėjimų.
Šios klaidos beveik universalios – jas daro visi, o suprasti, kur suklydai, dažnai pavyksta tik po kelių savaičių praktikos.
Kaip jaustis po pirmos treniruotės
Kitą dieną raumenys skaudės – tai normalu ir vadinama uždelstu raumenų skausmu. Nereikia to bijoti, bet ir nereikia tuoj pat vėl krautis maksimaliai, jei skausmas stiprus. Lengvas judėjimas, tempimas, pakankamai vandens ir baltymų maiste padeda greičiau atsigauti.
Miegas – dažnai nuvertinamas veiksnys. Būtent miego metu raumenys atsistato, todėl jei po treniruotės miegi mažiau nei įprastai, atsigavimas užtruks ilgiau. Taip pat verta nepamiršti pavalgyti per valandą-dvi po treniruotės – organizmui reikia medžiagų atstatymui.
Kelias, kuris prasideda nuo vienos durų rankenos
Tiesą sakant, pati sunkiausia dalis viso proceso – ne treniruoklių salė, ne technika, net ne raumenų skausmas kitą dieną. Sunkiausia – paimti telefoną, susirasti klubo numerį ar tiesiog atidaryti tas duris pirmą kartą. Visa kita savaime susidėlioja, nes žmonės klube nėra tokie priešiški ar vertinantys, kaip įsivaizduojame prieš tai.
Jei ką nors reikėtų išsinešti iš šio teksto – tai leidimą sau būti pradedančiu. Niekas nepradeda mokėti kilnoti štangą taisyklingai ar bėgti be dusulio penkis kilometrus. Kiekvienas, kurį matai treniruoklių salėje su lengvumu atliekantį pratimus, kažkada stovėjo lygiai toje pačioje vietoje, kur dabar stovi tu – nežinodamas, kur dėti rankas, bijodamas paklausti, ar tai tikrai tas įrenginys, kurio jam reikia.
Duok sau bent mėnesį reguliarių apsilankymų, kol viskas taps įprasta – kur persirengti, kaip nusiregistruoti, kurie treniruokliai laisvi tam tikru laiku, kaip jaučiasi kūnas po skirtingų krūvių. Po to pirmasis apsilankymas atrodys kaip juokinga smulkmena, apie kurią net neprisiminsi, kodėl taip jaudinaisi.
