Pradžia / Pratimai sveikatos problemoms / Pratimai kaklo skausmui

Pratimai kaklo skausmui

Kaklo skausmas – tema, kuri sportininkams pažįstama ne mažiau nei mėgėjams, valandų valandas praleidžiantiems prie kompiuterio. Skirtumas tik toks, kad vieniems kaklas „užstringa” po sunkios treniruotės su štanga ant pečių, o kitiems – po aštuonių valandų sėdėjimo su galva, palinkusia į telefoną. Rezultatas dažnai panašus: skausmas, ribotas judesys, o kartais net galvos svaigimas ar tirpimas rankose. Ir čia kyla klausimas – ką realiai daryti, kai kaklas skauda, o ne tiesiog kentėti ar gerti nuskausminamuosius?

Kodėl kaklas taip dažnai „užstringa”

Kaklo stuburas – vienas judriausių kūno segmentų, bet kartu ir vienas trapiausių. Jis laiko galvą, kuri sveria apie 4-5 kilogramus tiesioje padėtyje, tačiau kai galva palenkiama į priekį vos 15 laipsnių, apkrova raumenims padidėja iki 12 kilogramų. Palenkus 60 laipsnių – jau beveik 27 kilogramai. Tai reiškia, kad kiekvienas nusilenkimas prie telefono ekrano yra tarsi mini treniruotė kaklo raumenims, tik, deja, ne ta kryptimi, kuri jiems naudinga.

Sportininkams situacija dar sudėtingesnė. Sunkiaatlečiai, regbio žaidėjai, plaukikai, dviratininkai – visi jie kaklo raumenis apkrauna specifiniu būdu, kartais asimetriškai, kartais staigiais smūgiais ar spaudimu. Todėl skausmas dažnai atsiranda ne dėl vienos priežasties, o dėl viso krūvio, kuris susikaupia savaitėmis ar mėnesiais.

Kas iš tikrųjų vyksta raumenyse, kai skauda

Kai kalbame apie kaklo skausmą, dažniausiai kaltininkai yra ne stuburo slanksteliai, o miofascialinis įtempimas – paprasčiau tariant, raumenys ir juos gaubianti jungiamoji audinio membrana tampa per daug įtempti, praranda elastingumą ir pradeda „traukti” į vieną pusę. Trapecijos raumuo, levator scapulae (menčių kėlimo raumuo), sternocleidomastoideus – šie pavadinimai skamba baisiai, bet jų funkcija paprasta: jie stabilizuoja galvą ir kaklą kiekvieną sekundę, net kai mes to nejaučiame.

Problema atsiranda tada, kai vieni raumenys tampa per daug stiprūs ir įsitempę, o kiti – silpni ir neaktyvūs. Klasikinis pavyzdys: priekiniai kaklo raumenys atrofuojasi dėl blogos laikysenos, o užpakaliniai kaklo raumenys nuolat dirba viršvalandžius, bandydami kompensuoti. Būtent todėl vien tempimas dažnai neišsprendžia problemos – reikia ir stiprinimo.

Prieš pradedant: keli dalykai, kuriuos verta žinoti

Prieš imantis bet kokių pratimų, verta atskirti dvi situacijas. Jeigu skausmas atsirado po traumos, kritimo, avarijos ar staigaus judesio – čia jokie pratimai iš straipsnio nepadės, reikia gydytojo konsultacijos. Taip pat jeigu skausmą lydi tirpimas rankose, silpnumas, galvos svaigimas ar spengimas ausyse – tai signalai, kad reikalas rimtesnis nei paprastas raumenų įtempimas.

Tačiau jeigu kalbame apie tipišką, dėl sėdėjimo ar krūvio atsiradusį skausmą be papildomų simptomų, pratimai iš tiesų gali padėti – ir tai patvirtina ne tik fizioterapeutai, bet ir sporto medicinos specialistai, dirbantys su profesionaliais sportininkais. Svarbu tik nepradėti nuo intensyvių judesių – kaklas mėgsta lėtumą ir kontroliuojamą amplitudę.

Pratimai, kurie tikrai duoda rezultatą

Pradėkime nuo bazinių, bet efektyvių judesių, kuriuos naudoja net fizioterapeutai dirbantys su krepšininkais ir sunkiaatlečiais.

  • Smakro įtraukimas (chin tuck). Sėdėdami tiesiai, švelniai traukite smakrą atgal, tarsi darytumėte dvigubą smakrą. Laikykite 5 sekundes, atlikite 10 kartų. Šis pratimas stiprina gilius kaklo lenkiamuosius raumenis, kurie dažniausiai būna silpniausi.
  • Galvos pasukimai su pasipriešinimu. Delnu švelniai spauskite į smilkinį, o galva bandykite priešintis judesiui, neleisdami galvai pajudėti. Laikykite 5-8 sekundes kiekvienoje pusėje. Tai izometrinis pratimas, kuris stiprina šoninius kaklo raumenis be sąnario apkrovos.
  • Mentinis suspaudimas. Nors tai ne tiesiogiai kaklo pratimas, menčių priartinimas prie stuburo mažina apkrovą trapecijos raumeniui, kuris dažniausiai ir „dega” nuo įtampos.
  • Lėtas galvos sukimas. Pilnas apskritimas, bet labai lėtai, kontroliuojant kiekvieną fazę. Ne daugiau kaip 5 kartus kiekviena kryptimi, nes per didelis pasikartojimų skaičius gali sukelti galvos svaigimą.

Šiuos pratimus rekomenduojama atlikti kasdien, geriausia – du kartus per dieną, po 5-7 minutes. Tai nėra treniruotė, kuri nuvargina, tai greičiau „priežiūros” rutina, panaši į dantų valymą.

Tempimo pratimai, kuriuos verta įtraukti į kasdienybę

Stiprinimas be tempimo – kaip treniruotė be atsigavimo, veiksmas neveikia iki galo. Štai keli tempimai, kuriuos naudoja net profesionalūs plaukikai, kurių kaklas nuolat apkrautas dėl galvos pozicijos vandenyje.

  • Šoninis kaklo tempimas. Sėdint tiesiai, ranka švelniai traukite galvą į šoną, ausimi link peties. Jausite tempimą priešingoje kaklo pusėje. Laikykite 20-30 sekundžių, kartokite 2-3 kartus kiekvienoje pusėje.
  • Trapecijos tempimas su pasukimu. Palenkę galvą į šoną, papildomai pasukite žvilgsnį žemyn, link pažasties. Tai leidžia pasiekti gilesnius trapecijos raumens sluoksnius.
  • Krūtinės tempimas prie durų staktos. Skamba keistai kaklo kontekste, bet suspaustas krūtinės raumuo traukia pečius į priekį, o tai automatiškai perkelia galvą į priekį ir apkrauna kaklą. Ištempus krūtinę, laikysena pagerėja savaime.

Verta prisiminti taisyklę, kurios laikosi dauguma fizioterapeutų: tempimas turi būti jaučiamas kaip malonus diskomfortas, o ne skausmas. Jeigu jaučiate aštrų skausmą – tai signalas sustoti, o ne „pratempti stipriau”.

Dažniausios klaidos, kurias žmonės daro savarankiškai gydydamiesi

Pirma klaida – ignoravimas iki paskutinės minutės. Žmonės kenčia savaitėmis, tikėdamiesi, kad „praeis savaime”, ir tik tada, kai jau nebegali pasukti galvos, imasi veiksmų. Kuo anksčiau pradedama judėti kontroliuotai, tuo greičiau raumenys atsipalaiduoja.

Antra klaida – per didelis entuziazmas. Radę pratimą internete, žmonės kartais bando „išsitempti” kaklą per vieną dieną, atlikdami dešimtis pasikartojimų. Kaklo raumenys nemėgsta agresijos – jie reaguoja geriau į reguliarumą, o ne intensyvumą.

Trečia, gal net svarbiausia klaida – niekas nekeičia priežasties. Galima daryti pratimus kasdien, bet jeigu darbo vieta liks ta pati, monitorius stovės per žemai, o telefonas bus laikomas prie pilvo, kaklas ir toliau kentės nepaisant jokių pratimų. Ergonomika ir pratimai turi eiti kartu.

Kada pratimų nebeužtenka

Yra riba, kurią peržengus savarankiškas gydymas tampa rizikingas. Jeigu skausmas trunka ilgiau nei tris savaites nepaisant reguliarių pratimų, jeigu jis stiprėja naktį, jeigu atsiranda galvos skausmai, susiję su kaklo padėtimi, arba jeigu jaučiate silpnumą rankose – laikas pas specialistą. Fizioterapeutas gali įvertinti, ar problema tikrai raumeninė, ar susijusi su tarpslanksteliniu disku, sąnariu ar net nerviniu spaudimu.

Sportininkams čia dar aktualiau – jeigu kaklo skausmas atsiranda po kiekvienos treniruotės su svoriais ant pečių ar po kiekvieno plaukimo treniruotės, tai signalas, kad techniką ar krūvį reikia peržiūrėti kartu su treneriu, o ne tiesiog „pratempti” po treniruotės ir tikėtis, kad praeis.

Kaklas kaip barometras – ką jis sako apie visą jūsų kūną

Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibendrinti visą šią temą, būtų taip: kaklas retai skauda pats savaime, jis dažniausiai tik praneša apie tai, kas vyksta likusioje kūno dalyje. Sustingusi krūtinės ląstos dalis, silpnas šerdies raumenynas, bloga sėdėjimo poza, netgi netinkama pagalvė naktį – visa tai atsiliepia būtent kaklui, nes jis paskutinis grandinės taškas, laikantis galvą.

Praktinis patarimas, kurį verta įsidėti į galvą – ne tik daryti pratimus, bet ir stebėti save per dieną. Kiekvieną kartą, kai pagaunate save susigūžusį prie ekrano, tiesiog atsistokite, praverskite pečius, atlikite kelis smakro įtraukimus. Tai užtruks minutę, bet per dieną tokių minučių susidarys daug, ir jos veiks efektyviau nei viena ilga treniruotė vakare.

Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti – kūnas nemėgsta staigių sprendimų. Jeigu kaklas skaudėjo mėnesius dėl sukauptos įtampos, jis neišsigydys per tris dienas darant pratimus. Reikia kantrybės, reguliarumo ir sąmoningumo, kiek laiko galva praleidžia palenkta žemyn. Tai nėra sprintas, tai greičiau ilgas, ramus bėgimas, kuriame svarbiausia – nepamesti ritmo.