Skydliaukė – nedidelė liauka kakle, sverianti vos apie 20-30 gramų, bet jos įtaka visam organizmui yra milžiniška. Kai ji pradeda „keisti taisykles” – veikia per lėtai arba per greitai – tai jaučia visas kūnas: energijos lygis, svoris, oda, plaukai, net nuotaika. Ir čia dažnai kyla klausimas – ką valgyti, kad padėtume, o ne pakenktume? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes hipotirozė ir hipertirozė reikalauja skirtingo požiūrio, o kiekvienas organizmas vis tiek reaguoja savaip.
Kai skydliaukė „streikuoja” – kas vyksta organizme
Prieš kalbant apie konkrečius produktus, verta suprasti, kodėl mityba čia iš viso turi reikšmės. Skydliaukės hormonai gaminami iš jodo ir aminorūgšties tirozino, o šiam procesui reikalingi dar keli mikroelementai – selenas, cinkas, geležis. Jei organizme trūksta bent vieno iš šių elementų, hormonų gamyba sutrinka net jei pati liauka yra sveika.
Kita dalis istorijos – autoimuninės ligos, tokios kaip Hašimoto tiroiditas ar Greivso liga, kai imuninė sistema klaidingai puola pačią skydliaukę. Čia mityba jau nebe tik apie mikroelementus, o apie uždegimo mažinimą ir žarnyno sveikatą, nes apie 70-80 proc. imuninės sistemos „gyvena” būtent žarnyne.
Jodas – draugas ar priešas?
Jodas dažnai vadinamas skydliaukės „kuru”, ir tai tiesa – be jo hormonai tiesiog negali susiformuoti. Bet čia yra vienas gudrus dalykas: ir jodo trūkumas, ir jo perteklius gali sukelti problemų, ypač jei jau turite autoimuninę skydliaukės ligą.
Jei skydliaukė veikia normaliai arba sulėtėjusi dėl paprasto jodo trūkumo, jodo turintys produktai – jūros dumbliai, žuvis, jodo turintis valgomoji druska – gali būti tikrai naudingi. Tačiau sergant Hašimoto tiroiditu, per didelis jodo kiekis (ypač iš maisto papildų) gali paskatinti dar aktyvesnį imuninį atsaką prieš liauką. Todėl prieš griebiantis jodo papildų, verta pasitarti su endokrinologu ir pasitikrinti antikūnų lygį.
Praktiškai – neverta bijoti jūros žuvies ar jūros gėrybių keletą kartų per savaitę, bet ir persistengti su dumblių papildais be gydytojo rekomendacijos taip pat nereikėtų.
Selenas ir cinkas – mažai kalbama, bet svarbu
Apie jodą girdėjo turbūt visi, o štai selenas dažnai lieka šešėlyje, nors jo vaidmuo ne mažiau svarbus. Selenas padeda organizmui konvertuoti T4 hormoną į aktyvesnę T3 formą, o taip pat turi antioksidacinių savybių, kurios gali sumažinti uždegimą skydliaukėje sergant autoimuninėmis ligomis.
Geriausias ir paprasčiausias šaltinis – Brazilijos riešutai. Vos 2-3 riešutai per dieną gali padengti visą paros seleno poreikį, todėl persistengti taip pat nereikėtų – seleno perteklius yra toksiškas. Kiti šaltiniai – saulėgrąžų sėklos, kiaušiniai, žuvis.
Cinkas taip pat dalyvauja hormonų gamybos procese, jo galima rasti moliuskuose, jautienoje, moliūgų sėklose. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, plaukų slinkimą ir prasto imuniteto požymius, verta pasitikrinti šių mikroelementų lygį kraujyje – dažnai trūkumas lieka nepastebėtas ilgai.
Hašimoto ir gliuteno klausimas
Tai tema, kurioje nuomonės skiriasi labiausiai. Dalis žmonių, sergančių Hašimoto tiroiditu, pastebi ryškų savijautos pagerėjimą atsisakius glitimo, nes egzistuoja teorija apie molekulinį panašumą tarp gliadino (glitimo baltymo) ir skydliaukės audinio, dėl ko imuninė sistema gali „supainioti” taikinius.
Tai nereiškia, kad visiems reikia bėgti pirkti be glitimo duonos. Prieš keičiant mitybą drastiškai, verta pabandyti glitimo atsisakyti bent 4-6 savaitėms ir stebėti savijautą, energijos lygį, antikūnų kiekį kraujyje. Jei pokyčių nėra, griežtas apribojimas gali būti tiesiog nereikalingas suvaržymas be realios naudos.
Kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į bendrą žarnyno sveikatą – fermentuoti produktai (raugintas kopūstas, kefyras, natūralus jogurtas), pakankamas skaidulų kiekis ir mažiau apdoroto maisto dažnai duoda geresnių rezultatų nei vien glitimo atsisakymas.
Ką valgyti, kai skydliaukė dirba per greitai
Hipertirozės ar Greivso ligos atveju situacija apsiverčia – čia jodo reikia mažiau, ne daugiau, nes jis gali dar labiau paskatinti hormonų gamybą. Todėl reikėtų riboti jūros gėrybes, jodintą druską ir dumblius.
Kadangi hipertirozė paspartina medžiagų apykaitą, organizmas dažnai netenka svorio ir raumenų masės greičiau nei norėtųsi, todėl svarbu gauti pakankamai kalorijų ir baltymų – liesa mėsa, ankštiniai augalai, kiaušiniai. Taip pat verta pasirūpinti kalcio ir vitamino D kiekiu, nes hipertirozė didina kaulų retėjimo riziką.
Kofeino ir stipriai stimuliuojančių medžiagų šiuo atveju geriau vengti – jos gali dar labiau paaštrinti simptomus, tokius kaip nervingumas, širdies plakimas ar nemiga.
Produktai, kurių verta vengti arba riboti
Egzistuoja vadinamieji goitrogenai – medžiagos, kurios gali trukdyti jodo pasisavinimui ir skydliaukės funkcijai, jei vartojamos dideliais kiekiais žalios formos. Tai brokoliai, žiediniai kopūstai, kalafiorai, ropės, sojos produktai.
Gera žinia – termiškai apdorojus, dauguma goitrogeninių medžiagų suskyla ir jų poveikis sumažėja gerokai. Tad nereikia visiškai atsisakyti brokolių ar kopūstų, tiesiog geriau juos virti ar troškinti, o ne valgyti kilogramais žalius kasdien.
Perdirbtas maistas, didelis cukraus kiekis ir trans-riebalai taip pat neduoda skydliaukei jokios naudos – jie skatina bendrą uždegimą organizme, kas ypač aktualu sergant autoimuninėmis ligomis. Alkoholis dideliais kiekiais taip pat gali trukdyti hormonų gamybai ir jų konversijai.
Praktiniai patarimai kasdienai
Teorijos yra gerai, bet kaip tai atrodo realiame gyvenime? Štai keletas konkrečių dalykų, kuriuos verta įsivesti į kasdienybę:
Papildus ir vaistus vartoti atskirai. Levotiroksinas (dažniausiai skiriamas vaistas hipotirozei) turi būti geriamas tuščiu skrandžiu, likus bent 30-60 minučių iki valgio, o kalcio ar geležies papildus vartoti bent 4 valandų atstumu nuo vaisto, nes jie trukdo pasisavinimui.
Neskubėti su drastiškomis dietomis. Nei visiškas glitimo, nei pieno produktų atsisakymas savaime negydo skydliaukės ligos – tai gali padėti kai kuriems žmonėms, bet ne visiems, todėl verta stebėti savo individualią reakciją, o ne aklai kopijuoti internete rastas rekomendacijas.
Reguliariai tikrintis kraujo rodiklius – ne tik TSH, bet ir laisvą T3, T4, antikūnus, seleno bei geležies atsargas (feritiną). Be šių duomenų mityba tampa spėjimo žaidimu.
Nepamiršti miego ir streso valdymo – kortizolis, streso hormonas, tiesiogiai veikia skydliaukės hormonų konversiją. Galima valgyti idealiai, bet jei miegate po 5 valandas ir esate nuolatiniame strese, rezultatai vis tiek bus prastesni.
Skydliaukė nemėgsta skubėjimo – ir tai galioja mitybai
Jei iš viso šito reikėtų išsinešti vieną mintį, tai būtų ši: skydliaukės sveikata nesikeičia per naktį, ir jokia „stebuklinga” dieta neatstos gydytojo skirto gydymo. Mityba čia veikia kaip pagalbinis įrankis – ji gali sumažinti uždegimą, papildyti trūkstamus mikroelementus, palengvinti simptomus, bet ji nepakeičia hormoninio gydymo, jei jis reikalingas.
Geriausia strategija – ne griežti draudimai ir baimė kiekvieno kąsnio, o sąmoningas, subalansuotas požiūris: pakankamai baltymų, sveikų riebalų, įvairių daržovių (termiškai apdorotų, jei sergate autoimunine liga), saikingas jodo ir seleno kiekis bei mažiau perdirbto maisto. Ir svarbiausia – klausytis savo kūno bei reguliariai tikrintis pas endokrinologą, nes tik kraujo rodikliai parodo, ar pasirinktas kelias tikrai veikia, o ne vien geros nuotaikos jausmas po naujos dietos savaitės.
